Mėlyna yra manija, kurioje nesate vienas

Anonim

Pora priešais jūrą

Jums patinka mėlyna spalva ir neturite konkrečios priežasties

Jums patinka mėlyna spalva ir neturite konkrečios priežasties. Tau patinka. vilioja tave tu prašau tai tave kursto Tai jūsų mėgstamiausia spalva ir vienintelis dalykas, kuris jums apie tai ateina, yra tai, kad jūs jos nepasirinkote, kad jums neišvengiamai patinka mėlyna Santorinio kupolų spalva, jūros ir vandenynų spalva, garnys. ir Giotto dangus, lapis lazuli ir džinsų spalva. Paulo Newmano akių spalva ir Joni Mitchel balsas, kai ji dainuoja: „Mėlyna. Dainos yra kaip tatuiruotės“.

Mėgstate mėlyną spalvą ir pasimetate jos pigmente, bet tas žavesys, jūsų simpatija paverčia jus žmogumi įnirtingai šiuolaikišku. Tai yra, į kažkas įnirtingai modernus iš pastarųjų amžių, nes urvuose jūsų neolito protėviai reprezentavo pasaulį kraujo ir molio raudonumu. Nes viduramžių gyventojams dangus buvo ne mėlynas, o juodas, raudonas, baltas ar auksinis. Nes senovėje tik egiptiečiai jį naudojo apsirengti (dėka viduramžių Europoje ignoruoto vario ir kalcio silikato). Nes lapis lazuli kasyklos buvo Kokcha slėnyje Afganistane o indigo kaina buvo kiek per didelė. Nes buvo sunku pagaminti ir įvaldyti. Nes Romėnams mėlynos akys buvo blogo moters gyvenimo požymis, o vyrams – pajuokos ženklas. Tuo tarpu graikiškuose tekstuose randame žodyno painiavą tarp mėlynos, pilkos ir žalios.

Nepaisant to, viskas pasikeitė XII amžiuje, kai menininkai ima reprezentuoti Mergelę Mariją, apdengtą mėlyna mantija ar suknele. Mariaus išaukštinimas tai lemia tik Ella nusipelnė brangiausio pigmento. Ir būtent tuo momentu ji ima tapti geidžiamiausia aristokratijos spalva, plisti ne tik vitražuose ir meno kūriniuose, bet ir visoje visuomenėje: kadangi Mergelė apsirengusi mėlynai, ją vilkės ir Prancūzijos karalius. Ir po trijų kartų mėlyna tapo aristokratiška mada.

Ir jei to nepakako, su reformacija mėlynos spalvos vertė įgavo naują impulsą, nes kalvinistai ją laikė vertesne spalva nei raudona. Protestantiška paletė buvo sudaryta aplink baltą, juodą, pilką, rudą... ir mėlyną. O tai reiškė, kad XVIII a mėgstamiausia europiečių spalva. Romantizmas pabrėš šią tendenciją: kaip jo herojus, Gėtės Verteris jaunieji europiečiai rengiasi mėlynai, o vokiečių romantinė poezija švenčia šios melancholiškos spalvos kultą.

Taip pat šioks toks melancholijos atgarsis išliko žodyne, kaip žodis bliuzas...

Ar dar ko nors reikėjo? Jūs nesate vienas su savo spalvine aistra, tačiau dėl to mėlyna spalva nėra mažiau žavinga ar maloni. Pasiruošę bliuzo šventei?

Skaityti daugiau