Coria del Río: samurajų palikimas, išlikęs Sevilijoje
Jei pasakysime, kad 15 kilometrų nuo Sevilijos, Mažame Coria del Río miestelyje yra daugiau nei 700 kaimynų, kurių pavardė yra Japonija, Galbūt jums tai atrodo įdomiausias anekdotas. Juokingas faktas, be daugiau.
Jei mes taip pat jums tai pasakysime ant jos rotušės fasado iškabinta šios šalies vėliava , tai tikriausiai jus nustebins.
Bet jei taip pat prisipažinsime, kad Korijoje ji švenčiama kiekvienais metais Japonijos buliaus Nagashi ceremonija , kad yra įmonė, gaminanti sake gėrimą, kuris daro revoliuciją rinkoje ir kad 2013 m. mieste lankėsi tuometinis Japonijos imperatoriškojo sosto kronprincas Naruhito , gal jau pradedate įtarti, kad čia kažkas keisto vyksta.
Na taip, drauge: atsitinka kažkas keisto. Ypatingas, greičiau. Ir pasirodo, kad Didelė dalis Korijos del Rio gyventojų yra samurajų palikuonys. Kaip skaitote? Kaip apie?
Norėdami suprasti jo atsiradimo priežastį, siūlome daryti tai, kas mums patinka: Kelionės laiku. Šiuo atveju iki 1614 m., datos, kai Japonijos ambasada Keicho, vadovaujama Samurajus Hasekura Tsunenaga , ėmėsi nuotykių iš Sendai, Japonijoje, išvyko į Ispaniją, sukeldamas pirmoji Japonijos šalies diplomatinė misija Vakaruose.
Misija, kuri priverstų juos plaukti jūromis elegantišku galeonu, eikite į Sanlúcar de Barrameda ir eikite į Guadalquivir upę pasiekti Sevilijos uostą, važiuojant per Coria del Río.
Gyvenimo dalykai, dalis tos savotiškos įgulos ypač traukė tas mažas miestelis, turintis gilias šaknis ir andalūzišką laikyseną. Tiek, kad kai kurie jos nariai liktų… amžinai.
Samurajaus Hasekura Tsunenaga statula Coria del Río
BE ROMANTIKOS
Gilinantis į tikrąjį to nuotykio pobūdį, istorija pasakoja, kad tą aplinką į mūsų kraštą atvedė Sendai valdovo užuomina apie prekybos susitarimą - žemės savininkas iš šio Japonijos miesto, labai norintis užsidirbti, su Pilypo III Naująja Ispanija.
Į tuos sandorius jis taip pat buvo skatinamas įsikišti Pranciškonas vienuolis Luisas Sotelo kad pabandytum gauti gabalėlį. Tai buvo laikas, kai ** jėzuitai ir pranciškonai bandė laimėti lenktynes dėl krikščionybės kontrolės pasaulyje.**
Sotelo pralaimėjo mūšį Japonijoje ir nusprendė įsitraukti į naują misiją, kuri buvo organizuojama, kad pabandytų, beje, rasti Ispanijos karaliaus ir Vatikano apsaugą ir suteikti jam vyskupystę Japonijos šiaurėje.
Tačiau tos kelionės pabaiga labai skirsis nuo to, ko tikėtasi: per daugiau nei pusantrų metų trukusią kelionę į Ispaniją ir spėjus surengti audienciją pas karalių, Felipe III blaškėsi kiti darbai, o Japonijoje katalikybė buvo uždrausta , todėl tie siekiai nukrito už akių.
Kita vertus, tie, kurie buvo sukurti atvykus į Andalūziją, to nepadarė: Kasekura Tsunenaga grįš į savo kilmės šalį, taip, bet daugelis kitų jį lydėjusių samurajų, jūreivių ir pirklių nusprendė pasilikti Korijoje su aiškia intencija: pradėti naują gyvenimą.
Coria del Río arba Sevilijos samurajų tradicija
JAPONAI, IŠRADYMAS KAIP PAVARDĖ
Kadangi faktai siekia 400 metų, realybė tokia XXI amžiaus Corianos mažai žinojo apie tas japoniškas šaknis. Nei apie priežastį tų azijietiškų bruožų, kurie kai kuriuose jos gyventojuose pasirodė labai nežymiai, nei apie tos pavardės, kuri buvo kartojama ad nauseam mieste, kilmė: Japonija.
Viskas pasikeitė, kai kaimynas Virginio Carvajal Japan, pradėjo tirti tuos faktus , o juo labiau, kai 2013 m dabartinis imperatorius Nahuritas lankėsi Korijoje, norėdamas paminėti keturis mitinės ekspedicijos šimtmečius. Sustiprėjo ryšiai tarp Japonijos šalies ir Sevilijos miesto ir, remiantis senais dokumentais bei bibliografija, pavyko atkurti didelę istorijos dalį.
Taip ir buvo išsiaiškinta pavardė Japonija kilo iš anekdoto iš paprasčiausių: kai tie japonai apsigyveno Korijoje del Rio, pradėjo bendrauti su miestelio moterimis, kurti šeimas ir turėti vaikų, budėjęs kunigas jautėsi nepajėgus ištarti savo egzotiškų pavardžių. Paprasčiausias sprendimas? Padėkite Japoniją ant jų ir viskas. Problema išspręsta.
Šiandien vaikštant po Koriją ieškant tos japoniškos praeities reikia ne tik paprašyti vieno iš savo kaimynų parodyti savo DNI, tiesiog iš smalsumo, bet ir prieiti. Paseo de Carlos Mesa, gražus maršrutas palei Gvadalkivirą, kur stovi Kasekura Tsunenaga atminimui skirta statula , su kimono ir katana.
Neretai dažnai randasi šalia savęs japonų grupės, nusprendusios aplankyti miestelį ieškodamos savo protėvių istorijos. Jis taip pat labai arti, beje, paminklas „Jaširas krante“. – Sielų šventykla – dar viena duoklė prie šio žygdarbio, šį kartą japonų menininko Kiyoshi Yamaoka 2017 metais.
Jau daugelį metų Kasekura Tsunenagos skulptūra buvo lydima Vyšnių medžiai – pirmąjį pasodino pats Nahurito, kitą – japonų dizaineris Kenzo. kurio žydėjimu koriečiai kiekvieną pavasarį švęsdavo Hanami. Tačiau yra ir daugiau: dar vienas keistas būdas, kuriuo miestas tvirtina savo šaknis kiekvieną rugpjūtį vykstanti Toro Nagashi ceremonija.
O iš ko susideda tokia tradicija? Na, dvasingiausiose apeigose, kurios švenčiamos daugelyje Japonijos miestų ir kuriose Į upę išmetami tipiški popieriniai žvakių žibintai – šiuo atveju Gvadalkiviras. Pagal japonų tikėjimą, per mirusiajam skirtas šventes jų dvasios aplanko senuosius namus ir tik tų žibintų pagalba jie žino, kaip grįžti į pomirtinį pasaulį.
Coria del Río, beje, yra vienintelė vieta už Japonijos ribų, kur švenčiama ši tradicija.
Carloso Mesa pasivaikščiojimas
Eilėraščiai, ORIGAMIS IR JAPONIJOS-ANDALŪZIJOS KŪRAS
Tačiau, be tradicinių festivalių, Coria pasinaudoja bet kokia proga prisiminti tuos ryšius, kurie jį sieja su tekančios saulės šalimi – ir kuriuos 2019 m., beje, net pavaizdavo dideliame ekrane. Dani Rovira ir María León filme „Japonija“.—.
Pavyzdžiui, į Japonijos kultūros savaitė : Pajuskite dienas, kuriomis galėsite švęsti savo šaknis Japonų virtuvės kursai, origami ir japonų kaligrafijos dirbtuvės, tradicinės muzikos koncertai, kimono parodos ir net cosplay konkursai. Nagi, nenuostabu, kad tas, kuris daugiausiai ir mažiausiai Korijoje ištaria keletą žodžių japonų kalba ir greitai paruošia išskirtinį sušį.
Dėl šio didžiulio užsidegimo viskam, kas susiję su Azijos šalimi, Japonija pajuto tokį ypatingą meilę šiam mažam Andalūzijos kampeliui, kad net imperatorius jam skyrė tanką: kompozicijas penkių ir septynių skiemenų eilėmis kuriuos paprastai rašo imperatoriškoji šeima ir kurių tradicija yra daugiau nei 1400 metų. Žinoma, jis eksponuojamas rotušėje.
Bet jei yra kažkas, kas parodo šią abiejų šalių bendrystę ir kurią mes mylime, tai yra verslininko Francisco Bizcocho išradingumas, kuris nė sekundės nedvejodamas nusprendė prieš kelerius metus lažintis dėl to, kas, kaip žinojo, nenuvils: Corian stiliaus sake. Ir ei, verslas veikia kaip geriausiai.
O su Corian stiliumi turime omenyje, kad jo kūrėjas siekė suteikti jam vietiškesnį skonį, nes tam tikru būdu reikėjo paaiškinti, kad visgi jūs esate Andalūzijoje, todėl nusprendė japonišką sake maišyti su vienu tradiciškiausių miestelio desertų – ryžių pudingu. Rezultatas buvo Keicho Sake , kurio išskirtinis kremas, remiantis duomenimis, per metus į visą pasaulį eksportuojama daugiau nei 30 tūkst.
Dar vienas pavyzdys to palikimo, kurį, be jokios abejonės, jie paliko Korijoje del Rio tie XVII amžiaus samurajai, įsimylėję pietus. Ir nuostabus būdas paskrudinti tą japonų sielą, kuri, nors ir atrodo daugiau fikcija nei tikrovė, ir toliau išlieka Korijoje del Rio. Nesvarbu, kiek laiko praeina.
Taigi… Kampanija!