Alhambra gali išnykti, kaip mes ją žinome (ir kaltininkas nėra tas, kurio tikitės)
Masinis turizmas jau sugadino simbolines vietas, pvz Venecija , ir kaip . Klimato kaita naikina kraštovaizdžius, kurie tūkstantmečius buvo žemės dalis. Ir vis dėlto nė viena iš šių dviejų priežasčių – bent jau ne tiesiogiai – nėra kalta dėl to, kad Ispanijoje yra dešimčiai pasaulio paveldo objektų, kuriems gresia išnykimas kaip mes juos pažįstame.
Šį kartą atsakingi asmenys yra maži, bet jie veikia kartu, sunaikindami viską, kas yra jų kelyje. Mes kalbame apie augalų kenkėjai , konkrečiai, iš 20 sąrašo, kurį ką tik paskelbė Europos Sąjunga. Kūnas mano, kad jie yra ruošiasi kirsti vartus į žemyną , o jo poveikis ekonomikai, aplinkai, visuomenei ir paveldui laikomas „didžiausio rimtumo“.
„Savo tyrime analizuojame karantininius kenkėjus (kurių pagal apibrėžimą dar nėra Europos teritorijoje arba yra labai ribotai arba retai)“, – aiškina jie Traveler.es. Berta Sanchez ir Emilio Rodriguezas , iš ES Jungtinio tyrimų centro (JTC).
Jie yra du iš tų, kurie yra atsakingi už šios naujos metodikos, apskaičiuojančios galimą šių organizmų padarytą žalą, įskaitant pirmiau minėtus matmenis, sukūrimą. Taigi tai leidžia suprasti jo poveikį kraštovaizdžiui, kultūros paveldui ir net kilmės pavadinimams paprastiems piliečiams labiau apčiuopiamais matavimo vienetais, tokiais kaip eurai ar darbo vietų, kurias tai paveiktų, skaičius. Šiuo atžvilgiu šis skaičius kelia nerimą: tik viena iš bakterijų, Xylella fastidiosa keltų pavojų maždaug 300 000 darbo vietų.
Šie kenkėjai kelia grėsmę ir Sevilijos katedros aplinkai
„Visada buvo karantininių kenkėjų, tačiau globalizacija reiškia didesnį žmonių ir prekių judėjimą, kuris kartu su klimato kaita, jie gali padidinti kenkėjų atsiradimą ir įsitvirtinimą ten, kur jų anksčiau nebuvo“, – tęsia ekspertai.
Galiausiai masinis turizmas ir klimato kaita taip pat yra šio biblinio blogio priežastis. Tas pats turizmas, kuris pakeltų rankas, jei ikonoms patiktų Alhambros apelsinmedžių kiemas.
ISPANIJOS IKONOS PAVOJUS
„Ispanijoje iš viso dešimt vietų, paskelbtų Kultūros paveldu UNESCO su augalų rūšimis, kurios gali būti jautrios bet kuriam iš 20 prioritetinių kenkėjų“, – teigia mokslininkai.
Tai istorinis Kordobos centras, Alhambra, Granados Generalife ir Albaicín, senasis Santjago de Kompostelos miestas, katedra, Sevilijos Indijos tvirtovė ir archyvas, Ibisos biologinė įvairovė ir kultūra, Renesanso paminklas. Ubedos ir Baezos kompleksai, Santjago de Kompostelos keliais -Prancūzijos ir Caminos del Norte de España-, San Millán de Yuso ir Suso vienuolynai, Romos Lugo siena ir Serra de Tramuntana kultūrinis kraštovaizdis
Camino de Santiago taip pat patirtų negrįžtamą žalą
Visuose juose yra prioritetinių kenkėjų pageidaujamų augalų šeimininkų, pavyzdžiui, skirtingų rūšių citrusinių vaisių, džiovintų slyvų, pušų ar kedrų.
Žinoma, šis paveldas nebūtų vienintelis, kurį nukentėjo katastrofa. „Ekonomiškai, neskaitant tiesioginės derliaus gamybos praradimo dėl maro, tuo pačiu metu nukentės daugelis sektorių, kuriems šios žaliavos reikalingos kaip gamybos ištekliai. Pavyzdžiui, alyvuogių gamybos nuostoliai turės įtakos naftos pramonė o vynuogių – vyno gamybai“, – „Traveler“ pasakoja už tyrimą atsakingi asmenys.
Tokiu būdu nelaimė apimtų D.O. praradimą, eksportą, kuriam trečiųjų šalių ES taikytų sankcijas, saugomų buveinių naikinimas...
KĄ GALĖTUME DARYTI, KAD SUSTABDYTUM KENKĖJŲ PATEKTI Į ES?
Pati Europos Sąjunga taiko naują Augalų sveikatos reglamentas , kuriuo nustatomos kontrolės ir likvidavimo priemonės, skirtos užkirsti kelią karantininių kenkėjų patekimui arba plitimui. „Pavyzdžiui, atlikti intensyvesnius tyrimus, įskaitant vizualinius patikrinimus lauke su spąstų įdėjimu ir mėginių ėmimu, laboratorinę analizę ar visuomenės informavimo kampanijų tobulinimą“, – detalizuoja mokslininkai.
Tokiems kraštovaizdžiams kaip La Rioja iškiltų rimta grėsmė
„Taip pat yra tokių priemonių kaip fitosanitarinių pasų ir fitosanitarinių sertifikatų naudojimas prekybai ir augalinės medžiagos perkėlimas tarp šalių , siekiant įrodyti atitiktį nustatytiems sanitariniams ir kenkėjų kontrolės reikalavimams“.
Bet kaip su mumis? Kaip galime padėti sustabdyti šią grėsmę? “ Piliečiai atlieka labai svarbų vaidmenį užkertant kelią augalinės medžiagos įvežimui į ES iš vienos vietos į kitą (pvz., gėlės, vaisiai ar sodinukai), nes juose gali būti karantininių kenkėjų arba kenkėjų pernešėjų (agentų, galinčių pernešti patogeną ir perduoti jį augalui). Be to, piliečių sąmoningumas ir bendradarbiavimas atpažįstant ir įspėjant apie galimus karantininius kenkėjus yra būtinas siekiant užkirsti kelią greitam plitimui“, – perspėja ekspertai.
Tačiau net ir visų šių priemonių gali nepakakti, kad karantininiai kenkėjai nepatektų į ES. Tokiu atveju geriausia, ką galime padaryti. atidėti savo atvykimą . „Svarbu atidėti įvežimo laiką, kad padidintume žinias apie šiuos kenkėjus ir sukurtume tyrimų programas, kurios padėtų nustatyti kontrolės priemones ir (arba) atsparias veisles“, – aiškina Sánchezas ir Rodríguezas.
„Pavyzdžiui, jei Xylella išplistų alyvmedžiuose Ispanijoje, mes turėtume sukauptų žinių apie tai, kaip suvaldyti patogeną, kurio Italija neturėjo (kurie vabzdžiai yra ligos pernešėjai, kurios alyvuogių veislės atsparesnės, sukurtos diagnostikos priemonės ir pan.)“, – apibendrina specialistai.