Jo vardas buvo Artūras bet jam tai nepatiko ir norėjosi vadintis Jonu. Jo pavardė buvo Bandini, bet aš norėjau, kad tai būtų Džounsas. Jo tėvas ir motina buvo italai, bet jis norėjo būti amerikietis. Jo tėvas buvo mūrininkas, bet norėjo būti Čikagos „Cubs“ ąsočiu. Norėti, norėti būti – štai toks klausimas, kone kalambūras to, kuris taip kankino Hamletą.
Na, o romanistas pristatė šią atsiskyrimo virtinę Džonas Fantas savo literatūriniame debiute, Palauk pavasario, Bandini (1938 m.), kurį jis pavertė alter ego per keturis romanus – genialųjį Arturo Bandini.
Praėjo daugiau nei aštuoniasdešimt metų ir dabar yra kitas Bandinis, Rigoberta –, žinoma, pavardė mirkteli Fantei – kuri mus verčia šokti kalbėti apie būtį, norą būti ir, svarbiausia, apie laisvę. Laisvė suprantama ne taip, lyg politikas ją paleidžia kaip jauką (tariamai) mušdamas, o kaip meilės gestas Nuo meilės sau, į ką pažvelgsi, nuo to ir prasideda.
Ši preambulė, manau, šiek tiek paini, turi daug visko, kas yra susijusi su tuo, ką norime jums papasakoti Meilė ir kelionės kuriame dirbome su visais „Condé Nast Traveler“ leidimais pasaulyje. Iš čia jo įvairi nuotaika, nuotaika, kurią norime perteikti – kokia gera ta tam tikra veiksmažodžio „noriu“ polisemija – ir kuri atgyja mūsų viršelyje. Rigoberta Bandini Y Alizzz, kurie nėra pora, bet kuriems rūpi, yra daugiau: klausantis tavo Saulėtekis jūs suprasite, kad chemija buvo ne tik Gainsbourg ir Bardot garai, o sekdami jų pėdomis pamatysite, kad jie abu išreiškia balsą visuomenė laisvesnė sakyti, galvoti, daryti, taip pat kultūriniam judėjimui, kuris yra pasiruošęs pašalinti pamatus ir sąžinę.
Kovo 1 d. spaudos kioskuose!
Naujojo numerio viršelio nuotraukoje, kuri netyčia atrodo kaip duoklė Truffaut, Yoko ir John, o štai Doris Day ir Rock Hudson, rodoma tik viena akimirka – (laiminga) susitikimas, pradėjęs plaukioti jūromis burlaiviu. Taip, burlaivis, skaičiuojame vidiniuose puslapiuose, pavadintas basomis (angliškai basas), ką aš sakau, kiek joje laisvės – imti oksimoroną be prasmės – nusiauti batus. Obligacijos.
Ir nuo nėrinių iki liemenėlės yra žingsnis, tas, kuris reiškia, kad reikia surišti taškus jau ant tvirtos žemės ir nuspręsti, kad šias meilei, laisvei skirtas eilutes reikia iliustruoti tokiomis laisvomis krūtimis (ačiū, Delacroix) ir skambiausia frazė Oi mama, himnas, kuriuo Rigoberta mus išmokė, kad protesto dainą galima šokti. Galite šypsotis.
Ir dar turime daugiau: daugiau priežasčių keliauti kaip nori, su kuo nori; medaus mėnesį į idiliškas vietas arba, kodėl gi ne, į ledo mėnesį Anabella Milbanke ir lordas Byronas Kokia maža kelionė. Į Tunisą, į Provansą, į Puerto Riką. Kaip šeima, kaip pora, nei su tavimi, nei be tavęs, vieni. Ei, tu laisvas.
Tikras Delacroix stilius.
Ši ataskaita buvo paskelbta „Condé Nast Traveler Magazine“ (2021 m. vasara) numeris 150. Prenumeruokite spausdintą leidimą (18,00 €, metinė prenumerata, skambinkite 902 53 55 57 arba iš mūsų svetainės). Balandžio mėnesio „Condé Nast Traveler“ numeris pasiekiamas skaitmenine versija, kuria galėsite mėgautis norimame įrenginyje