Jaén išspaudimo vadovas
Jie sako, kad grožis yra viduje. Ir ši frazė negali būti geresnė Jaénui. Toli nuo dėmesio pakrantėje, nuo madų ir franšizių, kurių gausu dideliuose miestuose, Mažiausia Andalūzijos provincijos sostinė turi savo stilių.
Sala alyvmedžių vandenyno viduryje, kurioje vyrauja ** Santa Catalina pilis **, esanti ant „didžiulio gelsvo atspalvio kalno“, kurį Aleksandras Diuma apibūdino eidamas per miestą.
Tvirtovė yra aukščiausioje savivaldybės dalyje ir skirta kontroliuoti didelę Gvadalkiviro slėnio dalį bei prieigą prie Granados Karalystės. Nors šiandien ji lengvai pasiekiama pušynais besidriekiančio gražaus kelio dėka, savo laikais ši vieta buvo beveik nepasiekiama.
Tai visada buvo sienų šalis, kurioje daug kultūrų paliko savo pėdsakus. tiek daug, kad galėtų duoti serialui su daugiau sezonų nei „Sostų žaidimas“. ir kad jis didžiąja dalimi eitų tarp bastiono sienų.
Jo istorinę raidą galima pamatyti žemiausioje patalpoje pagarbos bokštas dėka vieno iš tų vaizdo įrašų, kuriuos tingi žiūrėti, bet kuris vos per dešimt minučių suteikia pagrindinius raktus keliauti į praeitį.
Joje sužinosite, kaip Iberijos kilmės statybų bazėje kartaginiečiai Hanibalas suteikė aptvarui pirmąją karinę funkciją, kurią romėnai vėliau sustiprino.
Vėliau atėjo eilė arabams, kol aikštę užėmė kastiliečiai, o XIX amžiaus pradžioje net užėmė Napoleono kariai.
Santa Catalina pilies istorija gali būti naudinga serialui su daugiau sezonų nei „Sostų žaidimas“.
GERIAUSI VAIZDAI
Ekskursija po pilį leidžia pasigrožėti net šešiais bokštais, iš kurių viename yra Santa Catalina, Jaén sostinės globėjos, koplyčia.
Įdomumo dėlei galima pamatyti požemius ir net tualetus (su dviem skylutėmis, kurių nuolydis į išorę siekia 35 metrus), nors įspūdingiausi vaizdai atsiveria iš Torre de la Vela.
Ir ne tik apie pačią pilį, bet ir apie miestą ir kryžių, kurį Fernando III įsakė pastatyti kaip krikščionių Jaéno užkariavimo simbolį. Iš pradžių jis buvo pagamintas iš medžio, tačiau vėjas jį tiek kartų nuvertė, kad XX amžiaus viduryje buvo pastatytas betoninis.
Vieta, be to, yra vienintelė ant pilies kalno, leidžianti pamatyti Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedrą, į kurią patartina patekti pėsčiomis, nes Jaén eismas baisus.
Jie su tuo labai susiję mažų ir siaurų gatvelių, aikščių ir laiptų tinklas, kuris yra žydų kvartalo dalis, vienas didžiausių Europoje.
Santa Catalina pilies kryžius, krikščionių Jaéno užkariavimo simbolis.
MIESTAS SU KAIMO ESME
Geriausias būdas pažinti miestą – pamiršti automobilį ir pasivaikščioti, nors kai kuriose šlaituose reikia sustoti, kad atsikvėptumėte.
Teigiamas dalykas yra tai, kad viskas yra arti ir taip pat istorinis centras primena ekskursiją po ramų Andalūzijos kaimą, kur troškinio kvapas užpildo gatves, gyvenimas juda lėtai ir vaikai žaidžia gatvėje.
Vieni tai daro mokykloje prie viduramžių sienos liekanų, kiti – netoliese esančioje Plaza de Santa María aikštėje, kur stovi pagrindinė vietinės architektūros brangenybė – Mergelės Marijos Ėmimo į dangų katedra.
Jis buvo pastatytas XVI–XVIII a. ant gotikinės bažnyčios, pastatytos ten, kur anksčiau buvo mečetė, ir suprojektuotos architekto Andrés de Vandelvira, katedrų kūrimo meistro.
Įspūdingame jo interjere, be kitų relikvijų, saugomas vadinamasis Šventasis veidas kuri pagal tradiciją yra viena iš klosčių audinio, kuriuo moteris Veronika nušluostė Kristaus veidą, eidama į Kalvarijos kalną. Tiesą sakant, sakoma, kad Katedra buvo pastatyta kaip skrynia šiai relikvijai saugoti.
Priešais pagrindinį baroko stiliaus fasadą yra rotušė ir taip pat vadinamasis Casa del Reloj, gražus modernizmo pastatas, kuris šiuo metu reabilituojamas.
MUDEJARO PASLAPTYS
Pėsčiųjų Calle Maestra prasideda nuo šio modernizmo kampelio, kuriame antikvarinės parduotuvės, kuriose 60 minučių trukmės TDK juostos jau yra įprasto katalogo dalis, dalijasi erdve su turizmo biuru ir konsteblio Iranzo rūmais: šiandien tai yra savivaldybės biblioteka, bet be to. , viduje yra gražus Mudejar stiliaus kambarys.
Už kelių metrų toliau Madre de Dios gatvė atsišakoja iki San Lorenzo arkos, **vienintelio, kas išliko iš senosios San Lorenzo bažnyčios (XIII–XIV a.)** ir kurios vidų galima aplankyti ketvirtadieniais sekmadienis.
Pagal šią konstrukciją dabar pravažiuoja automobiliai, kurie važinėja siaura Almendros Aguilar gatve, kur taip pat yra Pilietinio karo laikų oro antskrydžių prieglauda.
Bernabé Soriano gatvė, žinoma kaip „La Carrera“, pasiekia katedros galą.
'VONIOS KAMBARIAI
Šalia žavingos Plaza de San Juan aikštės, kai kelias pakeičia pavadinimą į Juanito El Practicante, verta pasukti į šiaurę ir rasti Jaéno arabų pirtis, kurios tarsi prisiglaudė žemiausioje Villadompardo rūmų vietoje (XVI a. XVII), šiandien paverstas kultūros centru.
Jo 450 kvadratinių metrų plotas yra padalintas į keturis kambarius (šaltas, šiltas, karštas ir prieškambaris) kad šios arabiškos pirtys būtų didžiausios ir geriausiai išsilaikiusios Europoje, nepaisant tūkstančio metų senumo. Jie buvo pastatyti XI amžiuje, o po šimtmečio juos reformavo Almohado vyriausybė.
Kitame vaizdo įraše paaiškinama, kad jie gyveno ilgą laiką: net ir po krikščionių užkariavimo jie buvo naudojami, tačiau XV amžiuje jie buvo užmiršti, kai buvo palaidoti (tiesiogine prasme), kol buvo iš naujo atrasti ir atkurti XX amžiuje. Šiandien jie turi šviesą ir elektrinį apšvietimą iš gražių žvaigždėtų stoglangių, kurie sukuria fantastiška atmosfera, apgaubta tyla.
Legenda, susijusi su musulmonų karaliaus Ali mirtimi šiame aptvare, sako, kad vienas iš kambarių sklinda teigiama energija, o kitas - neigiama, net staiga išsikrauna mobiliųjų telefonų ar fotoaparatų baterijas, todėl būkite atsargūs!
MAŽAS, BET TURUS
Tame pačiame pastate, kuriame įrengtos patalpos parodoms, yra gražus vaizdas, iš kurio galima stebėti istorinį Jaén centrą iš viršaus. Tas, kurio iš ten nesimato, bet galima pamatyti per porą minučių pėsčiomis nuo Arabų pirčių, yra Fuente del Lagarto, toks mažas, koks jis svarbus Jáenui.
Legenda apie šį roplį, pasakojanti, kaip jis prarijo kiekvieną, atėjusį prie šaltinio, kur jis gyveno, kol kalinys jį nugalėjo, kad išsilaisvintų, yra viena iš Ispanijos nematerialaus kultūros paveldo lobiai.
Taip pat viena iš vietos istorijos konstantų, tokia įvairi, kaip jos vaidmuo originalioje miesto vėliavoje ar suteikęs pavadinimą pirmajam Jaén alui ar Lagarto roko festivaliui.
Migelio Hernándezo 75-ųjų mirties metinių proginė paroda Arabų pirčių kultūros centre.
GASTRONOMINIS MAXIMINIMALIZMAS
Restorano „Bagá“ pasiūlymai _(Calle Reja de la Capilla, 3) _, a Mažytė, šilta ir intymi vieta, kurioje vos telpa pora staliukų ir keturios taburetės šalia plataus baro. Didžiausia jo talpa yra 15 žmonių.
Virtuvė yra toje pačioje erdvėje, todėl visada galite pamatyti virėjų komandą, kuri 90% valgiaraščio patiekia priešais užkandinę. Artimas, kurio metu jis stebina savo kūryba virėjas, kuris savo provinciją nešioja net pavarde: Pedro Sánchez Jaén, kurį visi žino kaip Pedrito, kaip atrodo jo darbo uniforma.
16 metų dirbęs vyriausiuoju virėju Casa Antonio _(calle de Fermín Palma, 3) _, jis pamatė savo galimybę apsilankęs mažame bare priešais Basílica Menor de San Ildefonso. „Norėjau padaryti kažką naujo ir nedvejojau“ sako virėja.
Jo virtuvė labai susijusi su Jaén. Pedro Sánchez traukia iš vietinės receptų knygos, bet taip pat tyrinėja nekeldamas kliūčių.
„Reklamuojame provincijos gaminius, mums patinka, kad jie mažai keliauja nuo kilmės iki stalo, bet ir iš proto neišeiname“, – aistros gastronomijai negalintis nuslėpti šefas, kalbėdamas apie šparaginių pupelių, kurias jam dovanoja draugas sodininkas ir kurias jis patiekia su Iberijos kumpio emulsija ir vytintu kiaušinio tryniu.
Staigmena po staigmenos, meniu kuriamas patiekalais, kurie, nepaisant trumpo restorano gyvavimo, Bagoje jau yra klasika, pvz. Ajoblanco su kokosu kartu su ananasų ir baziliko granitu. Toliau Cogollo su austrių gazpachuelo ir karčiųjų apelsinų žievelėmis arba itin skani Rūkyto ungurio puta su ikrais ir pistacijomis.
Jei vieną dieną Jaénas ras savo Michelin žvaigždę, galbūt jis tai padarys šiuo keliu.
Pedro Sanchez valgo 90% receptų prieš valgytojus.
PRO DIDELIS DURYS
Jaéno sostinės gastronomija turi ir kitų stotelių, padedančių pagalvoti, kada grįžti kartoti maršruto.
Viena įdomiausių yra paslėpta nedidelėje alėjoje ir atrodo kaip airiška užeiga, nors per garsiakalbius skamba J su savo Solynieve ekspertų grupe.
Remiantis Ispanijos karališkosios akademijos (RAE) žodynu, jis vadinamas Bomborombillos _(Calle Pintor Carmelo Palomino, 12 m.) _, labai jaeniškas žodis, reiškiantis „Astridas ant kito žmogaus pečių“.
Tai įkvepia vietinį meniu, kuriame yra specialus patiekalų skyrius, taip pat vadinamas bomborombillos: juos sudaro du vienetai ir jie visada „nešioti vieną produktą ant kito“, kaip pasakoja Joaquín Machuca, maloniai aptarnaujantis verslo, kuriam su žmona vadovauja dvejus metus, klientus.
Rūkyta upėtakio bulanico iš Segura, mirkymas alyvuogių aliejuje, kreminiai baravykai su EVOO ir žibuoklių uogiene, traškus juodasis pudingas su pomidorų uogiene arba rūkytos sardinės ant avokado tartarų yra vieni iš skaniausių užkandžių, kuriuos galima paragauti Bomborombillos.
Be to, kaip įprasta mieste, kiekvieną gėrimą lydi tapa, nors čia kokybė vyrauja prieš kiekybę, ką liudija naminis bulvių troškinio skonis arba puikios rusiškos salotos.
Viską galima papildyti vietiniais vynais, tokiais kaip Casería Los Alfarjes arba puikus Entredicho, kurį reklamuoja vyndarys Pedro Olivares.
Rūkyto upėtakio Bulanico iš Segura, Bomborombillos.
VISADA GEROS VALANDOS
Kita Jaén meniu stotis yra Mangas Verdes _(Calle Bernabé Soriano, 28) _, netipiška gastronominė taverna, kaip sako jo pavardė. Jis turi labai neformalų charakterį ir baltas sienas, kuriose išsiskiria gražios Alfonso Rodríguez Márquez akvarelės.
Ten komanda, kurią sudarė Fran Cuadros virtuvėje ir Emilio Martín valgomajame jau trejus metus suteikia gaivaus oro vietos virtuvei su keliais polėkiais, prie kurių galima išgerti iki 45 vynų.
Juose ruošiami tokie patiekalai kaip cukruoti artišokai su ajoblanco, sūdyta mėsa ir foie, skrudinta taco su pirštinėmis arba raudonasis karis su Iberijos skruostais iš Sierra de Andújar, troškintų kviečių ir kalendros dentelle.
„Mums patinka suteikti vietiniams gaminiams tarptautinį vaizdą“, – aiškina Fran Cuadros, kuris mėgsta tyrinėti ir todėl niekada nepamirškite staigmenų, kurios yra paslėptos už meniu.
Be to, „Casa Antonio“ tradicija ir „Sol Repsol“, „DiXtinto“ _(Calle Rioja, 1) _ ryžių patiekalai ir geras Aceituno šeimos darbas La Vestida _(Ronda Sur s/n) _ turi būti vizitų dalis. privalomos pamatyti gastronominės pramogos Jaén mieste, pavyzdžiui, kai kurie tradiciškiausi barai, tokie kaip „Taberna Gorrión“ (Calle Arco del Consuelo, 7) arba „La Manchega“ _(Calle de Bernardo López, 8) _.
Taip pat neturėtume praleisti progos susipažinti su Salvadoro Horno _(Carretera Castillo de Santa Catalina, P/N) _ šalia pilies ir kur karštų vasarų vakarai džiugina.
Fran Cuadros deda keletą cukruotų artišokų su ajoblanco, sūdyta mėsa ir foie gras.
ALTERNATYVIEJI DESERTAI
Berry Taller de Dulces yra erdvė, kuri tarsi paimta iš Barselonos Gracia kaimynystės arba iš šiuolaikinės Malasaña širdies, tačiau ji yra Jaéno gyvenamajame rajone, praktiškai ten, kur miestas pradeda susilieti su alyvmedžių giraitėmis. .
Viskas – rankų darbo: stalai, baldai ir, žinoma, tešla, iš kurios gaminama begalė skanėstų.
Atsakingi asmenys yra Curro Castro ir Cati García, apmokyti Espai Sucre viešbučių mokykloje. Jis dirbo L'angle ir ABAC virtuvėse, o ji – senajame Kursaal restorane, taip pat įvairiose virtuvėse Barselonoje ir jos gimtojoje Meksikos Gvadalacharoje.
„Norėjome visą tą patirtį pernešti į Jaéną“, – sako Castro, kurio parduotuvė jau yra konditerijos gaminių gamintoja visame mieste, nors duris atvėrė tik prieš dvejus metus. „Priėmimas įspūdingas“, – išdidžiai pabrėžia jis.
Aukščiausios kokybės pirmojo spaudimo alyvuogių aliejus, šviežias sviestas, natūralūs minkštimai, sezoniniai vaisiai ir kuo mažiau cukraus yra kai kurie sveiki ingredientai. firminis pyragas, kuriame yra penkiolika originalių pasiūlymų iš Meksikos, JAV, Anglijos ar Vokietijos „Berry Taller“ komanda visada prideda „asmeniško prisilietimo“.
Taigi mėlynių blondinė, citrinų pyragas, puri kmynų duona, kai kurie Oreos XXL arba sūrio pyragaičiai ir dulce de leche egzistuoja kartu su trintais ir prancūziškais skrebučiais, taip pat pagal užsakymą pagamintais pyragais, kuriuos galima pritaikyti pagal skonį.
Amatiniai pyragaičiai „Berry Taller de Dulces“.
Mielas taškas ir po jo, kuris gali baigtis Parador de Jaén. Prie Santa Catalina pilies pritvirtinta legenda pasakoja, kad klaidžioja du vaiduokliai: buvusio kalinio, kuris šiandien išstumia klientus pokalbio metu po valgio, ir jaunos moters, kuri prieš kelis šimtmečius mirė nuo meilės ir kuri 1984-aisiais vieną naktį įkyriai skambino į kambarį Nr. 22. Vieta puikiai tinka svajoti apie Jaén, bet... Ar išdrįsi?
Mėgaukitės arabiškomis Jaéno pirtimis savo tempu.