Estrella Morente Trocadero flamenko festivalyje
Nors gražuolė Granada, kaip ji pati nurodo miestą, kuriame gimė, nė sekundei neapleidžia galvos, Žvaigždė Morente Jis kelis dešimtmečius keliauja po kiekvieną Andalūzijos pakrantės centimetrą.
Viskas prasidėjo nuo kelionių, kurias ji vaikystėje vykdė su tėvu Enrique Morente , per kaimus ir užeigas, kur jis leido save užkariauti naujų skonių ir kaimynų šilumos. Vėliau jam patiko pasiklysti savajame paplūdimiai ir įlankos vis dar laukinis, jis išmoko be jokios priežasties sustoti natūralioje aplinkoje ir kelioms dienoms nedvejodamas po koncerto viename iš tų Kadiso miestai su snieguotu fasadu, kur laikas eina savaime.
Įkyri keliautoja ji pareiškia, kad muzika pati savaime yra didžioji jos gyvenimo kelionė, kuri nukeliavo į ypatingas vietas, amžinai įsirėžusias į jos atmintį. Naujausias, Trocadero flamenko festivalis kurios šiomis dienomis vyksta mitiniame to paties pavadinimo restorane Sotogrande, vadovaujant aristokratui Šviesos Marija Del Prado . Pirmajame leidime Morente buvo atsakinga už vasaros renginio, kuriuo galėsite mėgautis, atidarymą iki rugpjūčio 27 d puikių flamenko figūrų, tokių kaip Farruquito, Israel Fernández, Navajita Plateá ar Remedios Amaya ir kt.
Palomo Spain, Maria Fitz-James ir Maria de la Luz Del Prado
VICTORIA ZÁRATE (VZ): Po pandemijos sukeltos pertraukos ir išskyrus atsitiktinį pasimatymą, Trocadero flamenko festivalis buvo jūsų sugrįžimas pro priekines duris. Nervų ir noro grįžti į sceną būtų ne mažai...
ESTRELLA MORENTE (EM): Tai buvo kažkas tikrai stebuklingo, ypač po to, kai kurį laiką nedainavau ir prisiėmė atsakomybę už tai daryti festivalis naujas . Sotograndė man yra idiliška ir labai ypatinga vieta. Prisimenu, kad mano pėdos lietė smėlį paplūdimyje ir dainuodamas pajutau salietros kvapą... Nebuvo geresnio būdo grįžti į sceną. Neįtikėtina, ką mėgsta du fantastiški ir avangardiniai muzikantai** El Perla** ir tobalo , kurie išdrįso surengti tokį festivalį šiuo metu.
VŽ: Įsivaizduoju, kad yra daug anekdotų, bet ar turite kokių nors ypatingų akimirkų iš tos nakties?
EM: Per koncerto instrumentinę pertrauką, užuot sėdėjęs rūbinėje, nuėjau pažiūrėti žvaigždžių paplūdimyje. Gryna magija.
Estrella Morente veikia
VŽ: Palmėmis ir žvaigždėmis nusėtas dangus su jūra ir Afrika fone... Be jokios abejonės, labai unikali aplinka pagaliau pristatyti Copla (2019) – jūsų naujausią albumą, kurio žanras tapo mūsų ir klasika kaip dainų folkloras įtvirtintas XXI a.
EM: Pandemijos metu dalis pristatymo turo buvo sutrumpinta, ypač tarptautinis, bet man pavyko pasiekti tokias vietas, kurios man daug primeta (ir jas užpildo), pvz., Madrido „Teatro Real“, Sano „Kursaal“. Sebastianas arba Sevilijos Teatro de la Maestranza. Ten galėjau patikrinti, ar mano pranešimas, žiūrėdamas į klasika ir atnešti juos į dabartį, kurioje gyvename, pasiekė naujos kartos net vaikams. Negaliu dainuoti tų pačių dainų iš anuomet, kaip populiarioji Netikra moneta [Jis sukryžiavo rankas / Kad jos nenužudytų. / Jis užsimerkė / Kad neverktų. / Bijojo būti silpnas / Ir jai atleisti, / Ir atidarė duris / Plačiai...] nes mes, moterys, kovojame priešingai. Norėjau būtent tuo pasirūpinti ir išlaikyti pusiausvyrą tarp anksčiau ir dabar.
VŽ: Jūsų tėvas Enrique Morente buvo puikus šio albumo mąstytojas.
EM: Taip, jis norėjo grįžti į populiarias miestelių grupes, prie to senovinis garsas ir grynas iš paradų, kurie buvo girdėti verbose. Mokytojas Isidras Munozas , vienas iš paskutinių likusių flamenko genijų, buvo atsakingas už šio darbo atlikimą ir jo atlikimą, kai mirė mano tėvas.
"Pora"
**VZ: Festivalis Trocadero pradėjo vasaros turą, kuris nukels į Alikantę, Marbelją, Ibisą, Kadisą... Kalbame apie labai skirtingus miestus ir aplinkas.Ar jie dalinsis ta pačia inscenizacija, ar bus staigmenų? **
EM: Mano koncertai būna labai įvairūs, priklausomai nuo to, ar tai intymesnis, ar masyvesnis koncertas, ar esu mažame teatre, ar festivalyje po atviru dangumi... Bet jie išlaiko bendrą gijimą, kuris visada lydi mane. Mano darbai susipynę vienas su kitu ir juose atsiranda muzika, su kuria augau savo namuose, flamenko dainavimas kad klausiausi su tėvu.
VŽ: Ar dažniausiai atliekate kokį nors ritualą prieš lipant į sceną ar po jo?
EM: Ne, turiu vis mažiau manijų. Manau, kad papročiai tampa įstatymais ir vienintelis dalykas, kurį visada darau anksčiau, yra padėkoti , ką kartoju kasdien. Repeticijose turiu ritualus, pasižymiu tvarką pasiruošime, kad tai turėtų meninę ir žmogiškąją prasmę. Ieškau magijos, kaip pasiekti tą auditoriją konkrečioje vietoje, ir man patinka suvokti erdvę, į kurią įžengiu. Bet jei turėčiau pasakyti vieną, sakyčiau, kad natūralumo Tai geriausias ritualas iš visų, aš nenoriu būti amuleto sąskaita.
**VZ: Ar jums patinka nukrypti nuo scenarijaus? **
EM: Taip, bet tai yra rimtumas ir tvarkingumas kuri leidžia man sinchronizuotis su savo muzikantais ir pasiekti tą improvizaciją. Flamenko grupė, kurią turiu su savimi, yra nepaprasto lygio, aš jais labai pasitikiu.
VŽ: O kalbant apie asmeninę kelionę, ar mėgsti improvizuoti, ar viską gerai suriši prieš išvykstant?
EM: Aš laikau save a keliautojas su daugybe veidų. Turiu tą atsargią Žvaigždę nuo tada, kai keliaudavau su mažais vaikais ir gyvūnais, tą, kuri palieka viską organizuotas darbui ar tiems, kurie tiesiog eina vienas su kuprine. Bet kokiu atveju, improvizacija Nesusieju to su sutrikimu, tai kažkas, kas yra momento ir priežastingumo rezultatas, verčiantis elgtis vienaip ar kitaip. Staiga planuoji miegoti viešbutyje ar pavalgyti restorane ir pakeliui sustoji mažame miestelyje ir atrandi maisto kioską su gardžiu sūriu... Tai kažkas nuostabaus! Jei esate pasirengęs nusileisti ir būti lankstus, keliaudami galite būti daug laisvesnis.
VZ: Paplūdimys, miestas, kalnas... Ar turite konkretų kelionės tikslą?
EM: Aš visada ieškau Vanduo , o ne rojaus paplūdimio ar upės prasme. Aš kilęs iš vandens miesto, Granatas , ir tai tapo mano vadovu keliaujant, nesvarbu, ar tai upės vaga, ar cisternų čiurlenimas...
Grenada, Ispanija
VŽ: Kur dabar persikeltum, jei galėtum?
EM: Mano muzika Tai savaime yra kelionė į daugybę vietų, bet jei galėčiau dabar, imčiau kuprinę ir įlipčiau į a valtis į netikėtą tikslą... Tiesa ta, kad aš daug keliauju savo darbo reikalais ir man nereikia konkrečios kelionės, bet būčiau norėjęs keliauti su labai ypatingais žmonėmis, kurių jau nebėra. Viskas, kas įvyko, privertė mane permąstyti, kaip tai svarbu prieiti arčiau žmonių kad norime, judėkite dėl tos priežasties.
VŽ: Ką, be įprasto lagamino, dažniausiai pasiimi su savimi į kelionę?
EM: Mano tvarkaraštis. Esu motina paauglių berniukų, 90-metės močiutės anūkė ir aš turime mažuosius sūnėnus – visa tai kartu su mano profesiniais įsipareigojimais ir visomis tomis kasdienėmis užduotimis, kurių neapleidžiu ir kurias mėgstu atlikti toliau, daro tai esminiu objektu. Aš dienoraštis yra visko, ir mano kelionių, liudininkas.
VZ: Ką tik išleidote „Mano eilėraščius ir kantą“ („Beatus Ille & Cía“) – pirmąjį savo eilėraščių rinkinį, kuriame prisipažinai paveikusi tokias įvairias įtakas kaip Federico García Lorca, María Zambrano ar net Teresa de Jesús. Kalbant apie kompoziciją, ar kelionės yra motyvacija?
EM: Aš daug judu jausmai ir už tai, ką man siūlo gyvenimas, ir stengiuosi, kai tik galiu, tai užfiksuoti popieriuje, taip pat ir keliaudamas. Aš neturiu a tvarkaraštį ne konkretus laikas rašyti, jis gali ateiti vieną popietę saulei nusileidus arba kelionės lėktuvu metu. Tai priklauso nuo to, kada gyveni. Mano tėvas sakydavo, kad literatūra ir kultūra apskritai jis vienintelis mums pasakoja apie mūsų pačių kilmę. Visko yra.
VŽ: Jūs gyvenate Malagos mieste, bet laisvai judate per visą Andalūzijos pakrantę. Kokie sustojimai reikalingi šiame maršrute palei pakrantę?
EM: Aš esu tas, kuris atranda naujų paplūdimių ir įlankų. į sritį Nerja Pavyzdžiui, aš labai rekomenduoju jūros paplūdimys , nusėtas uolomis ir daug laukiškesnis nei likusioje vietovėje, gamtos rojus, nors ir vis daugiau žmonių. Iš kitos pusės, link Kadisas , yra labai ypatinga vieta, vadinama balandžių taškas . Geras draugas ten turėjo nedidelį kaimo namą, kurį dažnai nuomodavausi, čia pat, su nuostabia įrašų studija. Čia įrašiau „Mano kante“ ir eilėraštį (2001 m.), pirmąjį savo albumą. Iki šiol prisimenu tas ypatingas popietes, kai galėjai pamatyti Afriką be rūko... Ir toliau į vakarus, Sanlucar de Barrameda , kurią rekomenduoju aplankyti vakarais per žirgų lenktynes.
jūros paplūdimys
VŽ: O gerai pavalgyti?
EM: Čia pat, viduje ūsų namas priešais Doñana draustinį. Tėvas mus nuo mažens vesdavosi, tai jūros gėrybių šventykla, kur galima suvalgyti skanių krevečių su stikline ramunėlių žiūrėdamas į tą puikų gamtos peizažą.
VŽ: Kokie prisiminimai jums liko iš tų vasarų su tėvu Andalūzijos pakrantėje?
EM: Vaikystėje daug vasaros praleisdavome šioje vietovėje. Tėvas mus išmokė sustoti netikėtuose kaimuose, kur atrandame a ūkis kuriame jums davė paragauti šviežio pieno, kitokio sūrio ar saujos sočiųjų aliejų. Jam patiko pardavimai, kur jūs tikrai žinote miestai ir istorija už nugaros. Dabar važiuoju su vaikais ir jų draugais, jaunais ir šiuolaikiniais žmonėmis, kuriems supažindinu su šiomis apylinkėmis ir jų papročiais.
ūsų namas
VŽ: O Sotogrande, ką tau reiškia ši žemė?
Man jie yra mano namai draugai , tą autentišką Sotograndę, kurią atradau pas juos, kol ji tapo masyvi. Tai buvo vasaros su mano brangiuoju mariola orellana ir jo brolis Fernando, kuris turėjo nuostabų namą prieplaukoje, kur stovėjo jo valtis, o mes pusryčiavome priešais jūrą.
VŽ: Vienas patarimas, kurį visada duodate atradęs šią sritį?
Labiausiai nustebinti gali pačios paprasčiausios ir netikėčiausios vietos, tačiau norint jas atrasti tenka palikti skubėjimą namuose ir pasiklysti keliuose vietinis, išeikite į gatves visą gyvenimą. Ir ne tik pakrantėje, bet ir vidaus teritorijose. Jimena de la Frontera Pavyzdžiui, yra vienas iš tų neišdildomų baltų Kadiso miestelių su aikšte ir gražiomis gatvėmis, kuriose galima pasiklysti. Pirmą kartą ten apsilankiau vienos nakties koncerte ir galiausiai išbuvau keturias dienas.
VZ: Ar turite ypatingą vietą atsipalaiduoti?
Konkrečios vietos neturiu, mėgstu save paleisti. gal kai kurie paslaptis bet neatskleisiu, nes nustotų taip būti, haha... Esu laisvas gyvūnas ir jaučiuosi patogiai ten, kur yra natūralumo, nesvarbu, ar tai nuostabus viešbutis, ar kuklus namelis vidury lauko. Aš netikiu susiskaldymu ar menininko užgaidomis. The autentiškas keliautojas Žinote, kad patirsite įvairiausių situacijų ir privalai prie jų prisitaikyti, persismelkti įvairiais kvapais ir prireikus išsitepti kojas.
Elito prieglobstis Kadiso pakrantėje